pradi
 

















 
 
 
 
 Spalio ARTUMOJE nepatogieji klausimai apie sin, nuodm, atleidim
 
 

Spalio „Artumai“ keliaujant pas skaitytojus, Lietuvoje sikaraliauja tikrasis ruduo. Tad ar laikas dabar kalbti apie sin, nuodm, atleidim, kai galbt daugelis imsime naujj numer rankas jaukiai susisuk iltus apklotus, „sipatogin“ prie maloni ilum skleidianios vakarins viesos?

Ir tikrai – gal ne visai „patogs“ tie io numerio klausimai apie sin, kuriuos traukiame i toliausi savo sielos bei iuolaikinio gyvenimo ukabori, kur jie tyiomis ar netyiomis atsiranda.

„Nepatogus“ skaitytojui gali pasirodyti ir naujojo numerio virelis – su atgailaujania nusidjle i XIII a. Elzaso vienuolyno vitrao, kur ji alia puotaujani vyr savo plaukais nuolankiai luosto Mokytojui kojas. O dar tasai spalio liturginiame kalendoriuje kun. Artro Kazlausko be uuolank „baisija fraze“ pavadintas neretas pasakymas: „A niekam nenusikalts ir man nereikia atleidimo...“

Bet tiems, kurie idrs eiti „ gilum“, adame pluotel ir iltai asmenikos, ir jautriai pastebtos minties, kylanios i ms autori noro aptarti tai, apie k Banyioje, kai kuri nuomone, gal net per daug kalbama, o gyvenime ir su iburiu tenka iekoti (beje, „Artumoje“ kalbinami vaikai irgi sako: sins reikia iekoti banyioje).

Kad visi turim sin ir kad ji Dievo balsas mumyse – inome, bet siklausykime, k dar sako skalsus kun. Danieliaus Dikeviiaus odis: „Šis Dievo balsas toks velnus, kad j galime ugniauti.“ Be to, ir nusiddami, ir atsiversdami nebname vieni.

Šiuolaikinio mogaus savijaut jautriai tiriantis kun. Kazimieras K. Brilius MIC rao: „N vienas tyia nesiekia nuodmingo gyvenimo.“ Tad kaip atsitinka, kad nusidedame, kad sunkiai keliams, kad visa, kas atrodo gera, pasirodo es nuodminga?
Vytaut Maciukait drsiai formuluoja masinius „populiariuosius“ priekaitus Banyiai: „Kodl negalime ateiti tiesiai pas Jz ir Jo prayti atleisti kaltes? Kodl iriim per ipaint man turi suteikti kunigas, kuris yra toks pats nuodmingas mogus?“ Jos atsakymai – su patikinimu: „Krikionis gerai ino, kieno vardo gali auktis, kai suklysta.“

Romanas Kazakeviius, klausdamas „Ar esame laisvi tikti?“, padeda mums i esms suvokti Banyios mokym apie sins laisv, kurios, deja, net ne visi katalikai sugebjo priimti po Vatikano II Susirinkimo...

O jei, ir bdami „uols tikintieji“, neskubame prie eiliniu metu tikrai neapgult klausykl, paklausykime, k visai paprastai sako „Artumos“ kalbinamas dainininkas ir paramos nalaiiams fondo steigjas Linas Adomaitis: „Jeigu prisidirbai, tai bk malonus – nesigdink ir nueik ipainties.“ Juolab kad klausykloje, kaip liudija ses. Teres Elsteryt MVS, kai esame net „paraud nuo nuodmi“ (plg. Iz 1, 18), per kunigo od galime patirti tikr Dievo paguod.

Na, bet, pasak tvo Antano Saulaiio SJ, lengviau kitus drausminti, negu tiesesn keli bendromis pastangomis tiesti. Tas bendras pastangas netgi paiam Dievui padti padedant vargams primena Lietuvos Caritas, klausdamas: ar ms auka vargams – tik sinei nuraminti?.. K geriau – sin ar nuodm – iandien suvokiame, svarsto Antanas Gailius. Zita Vasiliauskait pieia psichologin siskaudinimo „portret“ – ar tikrai visas pasaulis mums nuolat yra kak skolingas?

Be i, „kartj“, temos klausim, spalio numeryje „nepatogiai“ primenamas popieiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvideimtmetis, spausdinant nepasakyt kardinolo Audrio Juozo Bakio kalb Vilniaus universitete, akinani siningai pavelgti, ar per 20 met realiai pasistmjome io didio popieiaus skleistos dvasios link.

Tikims, vaikams (ir ne tik) patiks skaityti ir pieti Miias, o eimas sudomins sutuoktini laikas dviem. Dr. Vincentas Voboleviius i nepelnytos 30 met umarties kelia pranaik dokument – Šeimos teisi chartij. Vanda Ibianska pasakoja apie v. Jeronim: „pusnuogiais atgailautojais“ ir ventais Dievo monmis, pasirodo, tampa ir tie, kurie buvo laikomi sunkaus bdo, „autoritariniais, miais, ekspansyviais“.

„Artuma“ ir spal nori pasitarnauti kataliko maldos gyvenimui: ia, be kita ko, rasite ir besilaukianios motinos irdies mald – jos sukurtj roinio dal. O ses. Ona Vitkauskait MVS ragina nebijoti „piktos“ maldos, kokia ji bna Psalmse: nes „tai bdas atsisakyti pykio sudedant j Dievo rankas“.

Lietuvoje neturime tokio graaus Dievo Motinos titulo – Ger or Marijos, kuri neseniai Sardinijoje aplank popieius Prancikus, nes btent jos dka pavadintas ir jo gimtasis miestas Buenos Airs, – kronikoje jaukiai pasakoja Jonas Malinauskas. Taigi, artjant altajam metui laikui, vieni kitiems dovanokim daugiau ilumos ir... atlaidumo. Suilkime ir skaitydami spalio „Artum“ – ji ir syk toli grau ne spalio gruodu dvelkia!

Dal GUDINSKIEN

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi